Mea Culpa

Tyliai supsimės
Ant pirštų pakabinę porceliano puodelius
Ir lis dangus
Melsvom žvaigždžių švieselėm.
Tik nesakyk
Kad džiugesio per maža.
Įpilti dar kavos?

Plonytėm šilko virvelėm
Kažkas vaidina tavo gyvenimą
Paslaptingais žingsniais
Nuaidi likimas
Tuščiom kambario sienom
Šliaužia liūdesys.
Senose fotografijose
Kurias pritvirtinai
Vinim
Danguj
Išnyra, tai kas būta.

Drambliukai
Mėlynom akim.

Žodžiai sugriauna
Trumputę tylą.
Sakais pakvips naktis.
Neišsigąsk jei tyliai sušnabždėsiu
Mea Culpa.

Jei kada nors mano naivumu
Vėl patikėtum.