Londonas -1998

Sukibę dienos trikampiai – išburti
Švininio įkalbėjimo medžiu ir kaukiančio keliu
Prisidengus, naktį, kalbos prasraivo
Aprūdijus valtis, kanalo drumzlėse “jie miega”,
Grumstuose – mirtameilės piramidėj,
Oranžinių dėmių prisotintoj – napalmo.
Šviesos kontūrai – “nematomiemsgulėtigulėti
nematomiemsgulnėėmatigulnėėmati... ” –
Juodoj aky – prisiminti.
Regos siūlą uodega pilkai puria
Voverės, apstingusios rožynų marmure, kutenant –
londono lonlondo – šešėlis kriauklėj, tunelių liejinyje,
Provanso Pragarininko raidyne –
sėdėknebenorėknueiti – pro barzdos, gyvybės, skalpo
gaurus, sušiauštus platinos pjautuvu –
ranka jį mojanti, įstrigus mano rankoj –
pakilusi virš tingulio – valios karpytų tvinksnių,
dainų logoreklamos, hermafrofilų,
neskęstančių japoniškoj degtinėj, neaplimpančių pica,
slenka... nuo... Marso... ligi... Veneros... nuo... Toto... ligi... Ozirio...
ir vėjo sukūriai,
įsupdami supuvusių vynuogių kvapą,
iš neužčiauptos burnos, neuždengtos vaginos neša
žinojimą “net”neprašantį nei tikėjimo, nei netikėjimo
ir
nuobodulį naujiems eretikams ir naujiems šventikams.
Smailiagalvis įkvėpimo draugas snaudžia
Juoko prietemoj, mirties galerijoj, ant buliausbaltosprando pririštas
Gimdyvės tvarsčiais – “jie pinigus sumetę į fontaną” –
Saulės-tuščiavirbės rankos – “nihil etcetera” –
Vagies sunka išryškina išpjautą randą (dagaz) suole – perlipti

(Londonas. 1998)