Užsimerksiu,
Kad akys pamirštų
Meilę
tyrą, kaip laužo liepsna.
Žodžiai išskrido pavėjui,
Permerkti ryto rasa.
Užrėmiau
Praeitį akmeniu,
Taką nakty klaidinau.
Skausmą,
berėžiantį širdį,
Upės vagoj skandinau
Vėjau,
Iššluoki aruodus,
Meilę,
Kaip šaką nulaužk,
Paliki gyvenimą gryną,
Kaip mėlį dangaus
Po lietaus.
--------
Kaliau kaip kalvis sau gyvenimą,
Žvaigždes sidabrines degiau,
Maniau, paklydus tamsią naktį,
Namo sugrįžti bus šviesiau.
Bet nemokėjo mano pirštai
Sau laimės kąsnio nusikalt -
Pabiro naktį trupiniai,
Kaip seno miesto žiburiai...
du trupiniai, nukrito nuo pyrago,
su cukraus pudros kepurėlėmis abu,
riedės ilgai, juk reikia į Čikagą,
ten sako aukso grindiniai - pralobs abu...
;)
Rašei, kad užrėmei praeitį akmeniu. Bet jis vis rieda paskui tave, ir visi biskvitai dabar jau nusigandę traukiasi tau iš kelio, va ir palieka tik trupinių pribarstyta,.. be tikro gyvenimo džiaugsmo skonio. O jis tikrai nera nei saldus nei kartus - kaip duonos.
...atrodei prie medžio, gal liepos prigludus,
nors buvo tikriausiai rugpjūtis,
ir aš sapnavau, o gal ir prabudęs,
kaip blanksta mintyse, kokia nori būti...
trupiniukai skanūs, kaip saldus glajus baltas nutrupėjęs nuo biskvito... O saldumynai visada ramina ir guodžia...
;)
Na ir kaip gi aš atrodžiau ;)
Kad pasistengei dėl manęs,
Tu nuolaužas greit surinkai,
Bet jos vistiek man širdį duria
Kaip stiklai.
Linkėjai spindulių šiltų
Kaip juos surast
Gal po stiklu paslėpti laimės trupiniai
Lyg raeities karštos aidai.