Skaityk mane kaip knygą,
Brailio raštu parašytą -
Būk aklas, liesdamas pirštais
Nematyk mano praeities.
Ragauk mane kaip vyną
Šių metų derliaus vynuogių -
Nenuryk nė gurkšnio, tik leisk
Savo burnai pajusti skonį.
Išgyvenk mane kaip karą,
Kurio dar nebuvo, bet greitai ateis -
Besislėpdamas apkasuose, nenužudyk
Nė vieno nekalto žmogaus, tik ginkis.
Ir pamiršk mane
Kaip knygą, netyčia paliktą traukinių stoty,
Kaip išlaistytą vyną, kurio buvo per daug,
Kaip pilietinį karą, nes dar daug bus karų
Tavo pirštų išdegintoje žemėje,
Nes net mylėdamas likai aklas.
Banaloka. Paskutinėje strofoje bandyta užkabinti, bet per vėlu jau buvo ištraukti šitą eilėraštį. Na, prastai, kiek galima tą meilę melžti, nesakau, kad apie tai negalima kurti, bet reiktų stengtis bent melodiją pakeisti, kitom stygom ir t.t., na, kitaip norisi, girdėta tai jau smarkiai...
man kažkaip čia plagijatas. juodai toks. bent du trečdaliai minčių visiškai girdėtos (lygiai taip pat).
nebalsuoju, nes nenoriu apsigaut, jei visgi originalas.