Katinėlis kuris išmoko megzti

Pasakaitė

      Ir pasakose, ir tikrovėje katinėliai išdykę ir nepasėdos - visai kaip vaikai. Tačiau pakliuvę į geras rankas jie išmoksta daugelio naudingų dalykų. Taip man sako mažoji Akvilė, kuri turi rusvai rainuotą katiną Tigrį. Jis per dienas dūksta, laigo po kambarį, karstosi ant užuolaidų. Bet pasakykite, ką daugiau veikti aštrianagiui namuose, kur nėra pelių? Tiesa, Akvilė pasiuvo jam skudurinę pelytę, bet ši Tigriui greit atsibodo. Dažnai jis gaudo savo uodegą, Sukasi ratu – vis greičiau ir greičiau, kol pavargsta, vis tiek niekaip jos nesučiumpa. Todėl taip žaidžia tik tuomet, kai labai nuobodžiauja. Tačiau liūdniausia Tigriui, kai namai ištuštėja. Akvilė išeina į darželį, o tėtis su mama - į darbą. Rainas kamuoliukas snaudžia, bet diena trumpėja negreit.  Linksmiausia katinėliui vakare – Akvilė jį vaikosi, žaidžia, dūksta. Pavargusi sėda vartyti knygučių. Katinui vėl neįdomu - jis nemoka skaityti. Laksto papūtęs uodegą po kambarį, glaustosi, bet visi jį veja šalin. Tigris susidomėjęs spokso, kaip vikriai mama mezga ilgais virbalais.
Pagaliau katinas suranda įdomų žaidimą - šoka į siūlų pintinėlę ir gaudo kamuoliukus, kurie kaip gyvi ritinėjasi ir straksi.
- Mamyte, ir katinas nori megzti, išmokyk jį! - neiškenčia Akvilė.
- Geriau tu pati, dukryte, išmoktum, lėlės nebūtų nuogos, - pataria mama. – Sėsk šalia ir žiūrėk, tai visai paprasta.
        Gabi mergaitė greitai išmoksta megzti. Nusprendžia ir savo Tigrį išmokyti šio amato. Bet nemanykite, kad katiną lengva išmokyti megzti - jie ne perdaug stropūs ir labai išsiblaškę. Bet Akvilė - kantri ir gera mokytoja.
Ir ką jūs manote - netrukus Tigris išmoksta visai neblogai megzti. Tik jam nereikia jokių virbalų - siūlus narsto savo riestais nagučiais. Gaila, kad mamos neturi tokių nagų - nereiktų virbalų ir vąšelių.
      Dabar dažną vakarą, kai Tigris ir Akvilė atsižaidžia gaudynių ir slėpynių (tėtis su mama tingi su jais bėgioti), sėda megzti. Ir ką gi jie mezga?  Mama mezga Akvilei megztinį, Akvilė - lėlei kepurę, o katinėlis...  Turėkite kantrybės, čia ne taip greitai...
      Ir štai vieną vakarą namiškiai, grįžę namo, pamatė savo katinėlį snaudžiantį ant naujo margo kilimėlio: viduryje virvena pelytės, pakraščiais - žuvytės. Ne gyvos, o išmegztos!
      Dar tą patį vakarą tėtė pasigedo batų raištelių, mama - ilgos skalbinių virvės. Akvilė iškart pastebėjo, kur viskas dingo, kaip ir jos kaspinas - Tigris viską sumezgė į savo rankdarbėlį. Tai yra, letendarbėlį. Tačiau niekas dėl to ant katino nepyko. O per Kalėdas Akvilė nutarė padovanoti Tigriui pilną pintinėlę spalvotų siūlų kamuoliukų - ne žaisti. Juk katinėlis vis dar vaikšto basas. 

Virgina