Namo

Sniege atkasiu užpustytą langą
Ir žiburėlį tamsoje,
Sužvarbus pasėdėsiu ant šilto kamino -
Vis pas tave...

Nesimatys įspausto pėdsako,
Šerkšnoti medžiai prisimins mane.
Žinau, kad šildytis per vėlu,
Žinau,  nelaukia čia manęs...

Pirkelės durys atsivers. Išbėgs šunytis.
Vaikystės kvapas šauks mane
Juk neįeisiu. Neišdrįsiu.
Tik jausiu – verkia praeitis kieme.

Nakty trobelė švyti. Kaip ant delno snaigė.
Sušildysi kvapu ir ji ištirps...
Žinau, sniegų tvirtovės laikas baigės,
Todėl ir neužmiegu naktimis.