Kalėdinė Naktis

Tyliau... Jau baltas gulbinukų plunksnas
Kedens šilta vandens srovė,
Ir sužydės beržų paunksnėj
Svajones pildanti gėlė.

Jau bitės dūzgia rojaus avily,
Nektaro pilnas stebuklingas žiedas,
Greit išsiskleis sparnai balti,
Ir angelas praskris tyloj it sniegas.

Varnėnai merkia menesienoj jau akis,
Parskridę tamsoje į savo lizdą.
O žvaigždės šoka...  Džiaugsmingai šiąnakt lis.
Lietus šią naktį atgaivina viską.

Sugįžta į tavas rankas seni, mieli žaislai,
Ir kūdikėlis Jėzus gims tvartely, tarp šiaudų.
Jauti? Tavas akis jau liečia miego spinduliai.
Miega volungės ir kregždės, nebėr miške vilkų.

Užmerk akis, Kalėdų Senis stovi jau už lango.
Ateis, nusišypsos ir dovanų paliks.
Nakty dainuoja angelai, o žvaigždės šoka tango...
Ir šoks, kol truks ta nuostabi Kalėdinė Naktis...

(Na, garantuoju, kad nieko man neišeis, nes vertinsite kritiškai, bet vaikui būtų gerai girdėti tokius žodžius)