`~`~`

tyros saldžios ašaros į mažą vaikišką delną
tarsi nedidelės vaikystės pasakos kai slibinai sutrypia kalnus...
didžios svajonės ir saulės lašas
ledo luitu užmuša vakarą...
pūkiniai debesys ant žemės raitosi
nebėr jiems vietos danguj... ir mainosi
mėnulio veidas karčiai rūgštus...
bet kol dar jonvabalis blankiai šviesus
skraido tamsoj nebylus it ranka traukianti
iš gilumos..tvankuma
jau sklaidosi, padange draiskosi..
aš vėlgi atradau tave...o tavyje save...



liūdesy...