Odė rytui

Ankstyvas rytas.
Žvaigždynuos žvaigždės merkia arogantiškas akis.
Apsvaigęs nuo neblėstančios šviesos mėnulis nyksta.
Ir katės inkščia patvory,
Pajutusios nerimastingą gruodo speigą.

Apkloja žemę "rytiška" migla,
Sidabro stygom lašas nuo čerpėto stogo krinta.
Senamiestį apdengusi migla,
Per ryto speiga ima ir pranyksta.

Pabudo Žemė!
Deo gratias.
Pabudo miestas: fabrikai, gamyklos, baltos upės,
Išnyko jau nakties, tamsiosios padermės kerai,
Prablaivinę mane ir troleibusą...