Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Jeigu būčiau laiškas,
būčiau įdėta į raudoną voką ir adresato raidės būtų aiškiai išvedžiotos tamsiai violetiniu tušu. Tik tas adresas jau būtų pasikeitęs... Todėl  mane nešiotų po tolimus miestus penkiaaukštėm gatvėm ir mažyčius kaimus, kvepiančius cinamoniniais pyragais ir pasakų burtais.
Pavakary, paštininko nešama, žiūrėčiau į didelius langus, už kurių žmonės degintų žvakes ir gertų vyną, kvepiantį apelsino žievelėm, kalbėtų apie užsienio politiką ir princesės sūnų; arba apie jūrą...
O kai pavargęs paštininkas paguldytų mane atgal į savo krepšį ir eitų namo nepalikdamas pėdų, aš sapnuočiau Sacharą ir Fudžijamos kalnus... sapnuočiau debesis ir besišypsančius veidus... Sapnuočiau fakyrus ir tamsias berberų akis. Ir tada būčiau beprotiškai laiminga ir žiūrėčiau į žvaigždę, kuri spingsėtų pro langą ir žinočiau, kad ten kažkur gyvena visos visos svajonės...

O ryte, šlavėjams nušlavus visas nykštukų pėdas, paštininkas neštų mane atgal į paštą, kad moteriškė baltais banguotais plaukais ant manęs užklijuotų dar viena nukreipiamąjį adresą - naują viltį kada nors patekti į tavo rankas..
Ir tada aš iškeliaučiau. Tarp daugybės tokių pat kaip aš. Arba tų, kurie skuba namo, kurie pasakoja apie keliones, atostogas, sapnus, oro balionus ir muilo burbulus, kurie žino, kaip iškepti obuolių pyragą ir paruošti sufle, kurie liūdnai kalba apie kažką, kas nutiko visai neseniai arba prisimena nuostabiausias gyvenimo dienas, kurie pilni spalvotų nuotraukų ir mažo berniuko, velvetinėm kelnėm, piešinių... Mes visi keliautume ilgai ir toj maišalynėj, žodžių ir sakinių grūsty aš suprasčiau, kaip labai pasiilgau tylos. Tavo ir mano tylos. Tos, kurios dar nepažįstu. Tos tylos, kai norisi šypsotis. Ir net nebūtinai šypsenų dėsniais. O tiesiog.
Ir
tada,
vidury nakties mus iškrautų, surūšiuotų ir mes lauktume ryto - kaip išgelbėtojo, kaip Kalėdų, kaip gražiausios stebuklinės pasakos prieš miegą. Užuosčiau spaustuvinių dažų kvapą - rytdienos laikraščiai, gulintys šalia jaustųsi svarbūs ir nepakeičiami. Aš nežinočiau, apie ką su jais kalbėti. Aš niekada nežinau apie ką kalbėti su Labai Svarbiais. Nebent apie auksines žuveles, akvariumus, džiazą ar akvarelinius dažus...

Septintą valandą keturiasdešimt aštuonios minutės ateitų paštininkas. Susidėtų mus į savo rudą brezento krepšį ir dar gerdamas juodą kavą su neriebiu pienu ir dviem šaukšteliais rudojo cukraus, išeitų ieškoti, kur gyveni TU. Aš laukčiau. Labai kantriai. Taip laukia tas, kas nors, apkeliavęs pusę pasaulio ir žinantis, kad liko tik keletas žingsnių. Laukčiau, o mano popierinė širdis, išmarginta žodžių karoliais, blaškytųsi ir tarp kablelių nerastų sau vietos... Aš vėl iš naujo pasikartočiau tuos visus žodžius, bet tai nepaspartintų laiko bėgti greičiau... Ir net tada, kai kažkuriam skersgatvy paštininkas susitiktų senai matytą pažįstamą ir kalbėtų su juo apie nieką...
 
.... ir,
kai nebejausčiau nei laiko nei erdvės... Kai būčiau pakibus kažkur tarp Niekur ir Niekada, tu pasuktum raktą spynėlėj, ramiai atidarytum mažytes dureles ir išimtum mane. Kaip pati trapiausią stiklinį stebuklą. Švelniai vartytum mane rankose apžiūrinėdamas visus pašto ženklus ir visus adresus, iki kurių buvau nukeliavus... Ir tada aš suprasčiau, kad tu esi mano ramybės priešdėlis, o aš - tavo sapnų karalystė... Tu vartytum kiekvieną mano žodį, kaip lėtai išpučiamą dūmą burnoj ir mėgautumeisi tuo Čia ir Dabar...
2005-12-06 19:35
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 12 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2005-12-08 15:39
pieva yra Jeržio
o man patiko saldumas. Aš taip nemokėčiau - švelniai, kvapniai, pasakiškai. Gal net kalėdiškai. Nemoku dar nei apie meilę, nei apie džiaugsmą - turiu išpasakoti purvą, gal tada prabisliu taip kaip tu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-12-07 17:21
Tomas Marcinkevičius
Gerai kad raštinga, kad lengvai skaitosi. Tačiau viską numuša tas saldumas, popsas.

A.P.: Chueljo.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-12-07 16:50
švelni mo
o aš neduosiu :> bet visos klaidos taip ir neištaisytos.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-12-07 15:23
Si bilė Sibire
O aš duosiu. Už tą saldybę.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-12-06 21:05
_I_
_I_
Šiaip tai saldybė. Ir klaidų buvo palikta. Bet kuolo neduosiu - patiko tas žaidimas laišku.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą