ji rokuoja dieneles
lig penktadienio,
o rytui išaušus -
pamiršta -
kad karas, kad badas
ir valgydama obuoly
iš sodo kaimynų
galukiemy mąsto.
- jei dabar turėčiau tris obuolius, laimingesnė būčiau?
pasipurto.
ir sultimis aptiškusi moja.
visiems, kas arklių kanopomis
pradunda.
čia jos akelių neskaudina nieks.
anei šūviai.
tik aidas.
ataidi.
o ji jau nė nebekrūpteli.
- tai tas pats, kad išgirsti paukštelį
paukštelį
paukštelį
vis moja.
kad nepamirštų (me)
gal ne mums
dar-ne-mums.
- sukaukšėki kanopomis
artėja naktelė
ir baugu jau.
su vienu obuoliu rankoj.
- ar su trimis būčiau laimingesnė?