***

ir gyvenam taip
lyg tarp eilučių
skubam niekur
bejėgiškai tylim
nesulaukę
pirmųjų žibučių
susitikę ir vėl
išsiskyrėm

mano laimė tau
sukelia juoką
tavo juokas man
visdar patinka
tik dabar
mes truputį kitokie
apsimetę viens kitam
abejingais

pasiimčiau tave
ir turėčiau
šiukšlių stalčiuj
porceliano dėželėj
ar žinai
mano kvaileli
kaip labai čia
esi reikalingas