Gali tik šaukt ir rėkt,
Duobėn įkritęs,
Saulei,
Kuri išdegina akis ir kaulus,
Ir lietui vienąkart per šimtą metų,
Kuris naudingas tau nebent tik tuo,
Kad mirštant skaičiuot galėsi,
Kiek kartų jo delnuos buvai sušlapęs.
Gali tik šaukt ir rėkt,
Duobėn įkritęs,
Dykumų smėlynuos tylai kaitriai -
Ji syvus gyvasties išdegina
lig kaulo.