Žiemos naktis

Rūstūs vėjai čaižo veidą
ir nučiuožia balzganu ledu.
Kas vėjų vadžias paleido?
Ko laksto jie be pavadžių?

Belapis beržas skundžias eglei.
Verkšlena drebulė žalia.
Ir blaškos seno namo gegnės-
tokia senatvės nedalia.

Vaiduokliais šiaušias balų viksvos,
prigęsta kambario šviesa.
Išeina podukra į mišką
iš baimės drebanti visa.

Sapnuoja žuvys aukso krantą,
suspurda paikas ešerys.
Su kraitele žibuoklių rankoj
įeina našlaitė pro duris.

Vėtrungė brazdinas ant stogo,
parausta krosnyje anglis.
Kaip paprasta dažnam atrodo
nepaprasta žiemos naktis.