Skripkelė

tylos tirpstantis lašas
neramiai blaškosi pakampėmis
spurda lyg nelaikšių dūšelės
davatkų parankėse per Ilges
nuo įtampos atsiveria ausys
moterų įsčių begalybė
smičius pribręsta glamonėms
iššliaužia apsvaigusios gyvatės
drebulių drėgni kamienai
strykteli smailiakepuriai klounai
verčiasi per galvą
makaluojasi kojytėmis
balsą pavergia kikenimui
skripkelė kvėpteli
kilsteli krivio skvernus
atgyja šlamantys lapai
telkias titnago pusbroliai debesys
į pakaušį trinkteli žuvys
lašai
vienas iš akies
kitas ant lūpos
trečias laumėms taukšint blyksteli
smičius dar kartelį  lyžteli nuilsęs
šliaužia saulė pušimis, vaivorais, paparčiais
Velinas linkteli Perkūnui
nurimsta skripkelė

kas žvilgt į laikrodį
kas šypt sugrįžęs
o toks berniukas pakampėj
negali liautis
kikenti