stilingai šiandien leidžias snaigės
ant mano rankos – tavo veido
plaukuos paklysta
į blakstienas velias
o mes tik šypsomės abu
lyg iš malūno grįžę
tokie velnioniškai balti
prieš gruodžio dangų gilų
neitin man šis, Muta... Pradžia nebloga, kabinanti, ir tai, ką Irna paminėjo, o visas kitas tekstas su vėlimusi balkstienose ir rankomis ant veido, giliu dangumi... neitin..
Tik viena pastabėlė: "stilingai sninga", labai jau panašu į "elegantiškai sninga"... nemanai?... Nežinau, šiek tiek trikdė. Labai patiko ta malūno sintezė, daug ji erdvės duoda suvokimui, tik ta dualistinė poezija - aš - tu, jau sunkiai stebinanti, nors gražu ir pabaiga puiki, tas velniniškai, puikiai, tiesiog velnioniškai pagilina vaizdo stiprumą, tuo pačiu jausmą išplečia per visą dangų... Labai patiko.