meškos ausys

nebaik
nebaigimu susiejęs savo
būvį su nemirtingumu
pajusi kad šiandien niekas
nepažįsta žiemos
saulė nešviečia
bet tai niekis nes
ryt irgi nešvies
nusileidęs dievas
nušals savo pūkines
šlepetes
o ant ausų užmaukšlintos
meškos baltos ausys
suvilios miegu
dievas nemirė
ir vėl abejoji
kas kad šaligatviai yra
ar lietvamzdžiai kiūra
kad perdegė mėlyna
lemputė tualete

gal ryt pabus

o gal ir nepabus
dievas su meškos
ausim