Surakinu tavo žvilgsnį žvilgsniu.
Sniego Budos išeina į kalnus.
Ar jauti? Nepareisim ledu.
Įauginom į akmenis delnus.
Ledo juodvarniai skrenda be garso
Šiaurės vėjo kryptim ir negrįžta.
Nepalik naktį praviro lango –
Šerkšno moterys kartais atklysta.
Mano žvilgsnis ištirpsta kaip ledas,
O taviškis, ištrūkęs į laisvę,
Pašvaiste Šiaurės naktį vaidenas.
Mano valandos teka į kairę,
Tavo žvilgsnis įkaitina tarpdurį,
Aš tik sniego ištirpusio deivė
Ir įkaitus pavirsiu į akmenį.