ką gi...

vyturio gerklelėmis
išsprogęs po velnių
ant asfalto savo gličiu
tikrumu
prilietei mane
bijau nebijau bijau
tavo karmos išsidėsčiusios
šachmatų eile
nukirsk
kai kam atrodo –
šakų per daug

šakų per daug ar rankų
kojų ar lipnių jausmų
nušokęs iš dangaus
tryliktasis zodiakas
romantiškoj šviesoj nušvis
aptemus mano dvasiai
netąsyk manęs už
skvernų plaukų ir rankų

vis tiek nepaskambinsiu