Ašaros po lietaus pasidžiovė,
Ant virvutės kieme tabaluoja,
O vaikai šalimais laksto ir krykštauja,
Koldūnus bežaisdami.
Pro duris išėjo moteris.
Atsargiai, kaip brangiausią dovaną,
Niekam dar nematytą krepšį laikydama,
Išėjo surinkt skalbinių.


karavanas




