Rašyk
Eilės (73315)
Fantastika (2191)
Esė (1496)
Proza (10348)
Vaikams (2513)
Slam (49)
English (1109)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 14 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







- Atleisk. Aš netyčia. Baigiau viduje.
Praustuvė viešajame autobusų stoties tualete. Aš abiem rankomis įsikabinusi į šaltą ir negyvą jos atbrailą. Už mano nugaros ritmingai juda tamsios odos žmogysta. Abiejų kelnės nusmukę ir dengia purvinus batus.
Nebepamenu, kur tada tiksliai važiavome. Tas pelėsiais smirdintis daiktas tada sustojo valandai kažkokiame užkampyje. Visą kelią nenuleisdami akių vienas nuo kito mudu degėme laukine aistra. Kartais glamonės stipresnės už patį aktą. O kaip gera, kai jauti slaptus svetimų žmonių žvilgsnius, kaip gera, kai žinai, kad ir jie to paties trokštų, deja...
Vos tik sustojome stotyje, jis čiupo mane už parankės. Nieko nemačiau, nieko negirdėjau, nieko, išskyrus tarpkojį tąkart ir nejaučiau. Tik didžiulę gyvulišką aistrą. Vienintelės durys, kurias radome atrakintas, buvo WC. Balta porcelianinė kriauklė, kreminės spalvos plytelės, chloro ir citrinų kvapas, šlapios grindys, įskilęs veidrodis – čia pirmą kartą išgirdau žodį „Netyčia“. Seksas su mongolu. Vaikas nuo mongolo. Kaip visa tai nutiko? Netyčia.
Kai esi keturiolikos metų, frazė „baigiau viduje“ tokia pat nesuprantama kaip ir „jūs nuteisiamas lygtinai“, arba „jūsų rezultatai rodo teigiamą“. Kai esi keturiolikos metų, daugybė frazių atrodo lyg ne žmonių kalba pasakytos. Bet taisyklės, kurių laikaisi, neleidžia klausinėti: privalai atrodyti suaugusia, visa žinančia.
Galop, koks skirtumas – po devynių mėnesių sužinai, kad „baigiau viduje“ reiškia padarėlį, kurį tuoj iš to vidaus per kančias, klyksmus, aimanas ir kraujus ištrauks lauk. Mažą juodą padarėlį, tokį skirtingą nuo tų, kuriuos matome televizijos reklamose: nei didelių akių, nei rausvos odos, net pirščiukai kažkokie nežmogiški, veikiau jau primatiški. O tau jį glaudžia prie krūtinės ir sako:
- Žindyk, jis alkanas. Tamstai gimė sūnus. Mes judu dar kelias dienas palaikysime, o po to su jumis darbą pratęs iš socrūpybos.
Socrūpyba – dar vienas mistiškas žodis, kurio prasmė paaiškės tiesiog po kelių dienų. Neverta klausti.

                                          ***
Mažos rudos, kone juodos akys seka skaisčiai oranžinį apvalų daiktą storos keramikos lėkštėje. Ratu ratu ratu... Rieda tas importinis vaisius... Mažas apvalus mandarinas.
- Mama, jis paskutinis.
- Ar neliepiau palikti broliui?
- Mama, nepyk, aš netyčia. Buvo skanu.
Pradėtas porcelianinėje nesterilioje erdvėje. Išleistas žalioje svetimoje medžiaginėje nišoje. Kur toks gali pritapti? Kam toks gali būti įdomus? Kas patikės, kad tokio padaro vardas Virgis? Kur jam eiti? Svetimo miesto, svetimos kultūros žmogus. Didelėmis godžiomis akimis. Prisikimšti pilvą – svarbus, gal net pats svarbiausias jo instinktas. Kaip galima tokį mylėti, rūpintis, saugoti? Kaip galima patikėti, kad toks, koks jis yra, iš viso gali egzistuoti?
Daugybė klausimų, bet kai tau aštuoniolika, privalai laikytis taisyklių ir neklausinėti kvailų klausimų: suaugę viską žino. O motinai būtina mylėti sūnų.
- Nupirksiu dar. Mandarinų.

                                          ***
- Kodėl atrodo, kad tavo motina tavęs nekenčia?
- Ji ne nekenčia, ji tiesiog labai savaip mane myli.
- O kodėl ji tave taip dažnai stumia lauk nuo savęs?
- Ji ne stumia, ji tik nemėgsta tų plastmasinių apsikabinimų – kaip amerikoniškuose kino filmuose.
- Kodėl ji tave vadina Juočkiu?
- O kodėl tau reikia klausinėti tokių paikų dalykų?
- Virgi, tu mano gyvenimo vyras – man rūpi tokie dalykai.
- Mums dar tik keturiolika.
- O manai, kad būdama keturiolikos metų aš negaliu žinoti, myliu tave ar ne?
- Aš taip nesakiau.
- Tau reikėtų išsikraustyti. Palikti motiną. Ji net nepasigestų tavęs.
- Kalbi niekus. Negaliu jos vienos palikti su broliu.
Keistos tos šviesiaveidės moterys. Jos nori dėmesio. O kartais bučiuotis. O dažniausiai pačios nežino, ko nori. Tada būna sunkiausia. Inga man nuolat kartoja: „Virgi, tu kitoks“. Bet net ir man tai aišku: aš žemas, akių nėra, oda ir plaukai – tamsūs.  Mano rankos kitokios nei jos – labiau ne žmogiškos, o primatiškos. Motina sako, kad vieną dieną mane pašauks prigimtis ir aš iškeliausiu Namo... Kur tie namai? Motina sako, kad tai kažkur prie Ulan Batoro. Mongolija... Bet manęs kol kas netraukia nei tie Namai, nei tie kalnai, nei tos avys... Aš ir vogti nenoriu. Man ir savam mieste gerai. Nors visi keistai žiūri, bet... Kai esi keturiolikos, laikaisi tam tikrų taisyklių, ir dėmesio atkreipimas – viena iš jų. Gal taip ir susipažinau su Inga – jai patinka kitokie.
Aš mongolas. Bet vardu Virgis. Aš neturėjau tėvo. Aš nieko neklausinėju. Dėl nieko nesirūpinu. Aš gyvenu. Stebiu. Tiriu. Ir kažkodėl skaniausia man pasaulyje – mandarinai.

                                          ***
- Apsiauk batus, keliausim pas senelę.
- Ji pikta ir nukvakusi.
- Gausi per ausį ir būsi glušas, jei taip toliau kalbėsi.
- Atleisk, tėti.
Kai tau aštuoniolika ir esi tėvas, tada negali leisti, kad tave erzintų kvaili klausimai. Negali pats nieko klausinėti, nes esi tėvas, esi suaugęs, o suaugę viską žino.
Į mane žvelgia mažos juodos akys. Jose matau save – mažą rajūnėlį, kuris už viską labiau trokšdavo gauti mandarinų. Aš nepamenu blogų dalykų, nors nuojauta kužda, kad jų buvo daug. Aš gyvenu toliau. Nieko neklausdamas. Net tada, kai prieš pusantrų metų Inga, prigludusi prie manęs, pasakė:
- Aš užmiršau išgerti tabletes. Netyčia.
Nieko nesakiau, nors nevisiškai supratau, ką reiškia „užmiršau“. Po kelių valandų jau žinojau atsakymą. Klausti nereikėjo. Sužinojusi motina tik suraukė savo smulkių raukšlių išvagotą kaktą, išsišiepė ta reta beprotybės, meilės, kančios ir kovos kupina šypsena.
- Netyčia baigei viduje? – paklausė ji.
- Ne, Inga netyčia pamiršo išgerti kontraceptines.
- Aaaa... Dabar taip gali elgtis ir moterys. Aišku.
- Juk netyčia.
- Taip. Žinoma.
Nežinau, kas gyvena mano motinos viduje. Ji niekada man nesakė, ką jaučia, ką mąsto. Aš niekada jos ir neklausiau. Gyvenom kartu. O gal atskirai? O gal kaip tas oranžinis importinis vaisius - sukomės storos keramikos lėkštėje ratu ratu ratu?.. Kaip du mandarinai, kurių kvapas primena Kalėdas... Šventės, kurios prasmės aš nesuprantu. Motina sako, kad tai dėl mano Namų – tų kalnuose. Bet jai jau trisdešimt dveji... Gal tokių niekų nebereikėtų kalbėti, nes kai tau tiek metų,  esi jau pakankamai suaugęs? Aš nežinau atsakymo. Jo ir neieškau. Jis pats ateis. Kaip ir viskas, ko iki šiol sulaukiau.
2005-11-24 16:28
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 19 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-01-24 14:09
Mėtinė saulė
Pagiriančios tylos vertas...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-12-22 12:34
Rudalevičius Vitoldas Ričardo
aš tai dar neužtikrintas ar kalnai apibūdina mongoliją? gal? retrospektyviniais fragmentais pagrystas pasakojimas retai gali turėti tiek jėgos, kiek paprastas vaizdingas ir stilingas pasidulkinimo stoties wc atpasakojimas, su nuorodomis į galybę panašių variantų kaip šis. skaitytojui būtų maloniau. kalba riški ir tvarkinga tiek dialogai tiek monologai beveik nedirbtini. žodžiu, gan gerai viskas, bet kažko lyg ir trūksta.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-12-08 16:21
justickis
Geras pastebėjimas – plastmasiniai apsikabinimai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-12-02 22:52
lateksinė_nindzė
Tvarkinga moralizuojanti (beveik neįkyriai) istorija.
tik niekaip nesupratau, nuo kada mongolai juodaodžiai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-12-01 18:53
TroubleLT
va, man cia geriausias Tavo darbas:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-11-30 00:14
fintas
kartais išgerti stiklinę šalto vandens yra labai gardu... :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-11-30 00:10
fintas
Pažiūrėk režisieriaus iš irano majid majidi filmą "bacheha-ye aseman" (angl. "children of heaven", lt. "dangaus vaikai") ... jei, aišku, rusų kalbą supranti, nes filmą galima gauti videotekose tik vaizdajuostėje su rusų kalbos vertimu, internete nemanau, kad tokį rastum parsisiūsti, o ir nemačiusi filmo, neišdrystum nusipirkti iš interneto shop'o.
  Tau aprašiusiai tokį "Netyčia" spėju labai patiks. Ten irgi apie du mandarinus :) Jei kam siūlyčiau įsimylėt kiną, tai pirmu kartu siūlyčiau pažiūrėt būtent šitą filmą.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-11-29 18:01
Tomas Marcinkevičius
Pradžioj smogė. Tada irgi buvo gana įdomu. Ir aktualu, smagus mongolo motyvas. Tačiau vėliau - labai jau nesvietiškas sutapimas (nivieriu) ir nuspėjama pabaiga. Mandarinai ne prie ko.

A.P.: Koks pseudonimas, o kokios mintys...
Anekdotas: "Ta mano dukra - dar tik keturiolika, o jau su bernais ir su bernais, net mano dvidešimt aštuntą gimtadienį pamiršo."
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-11-27 16:36
Amelie Poulain
kaip ir daugeliui, pirmoji dalis super, vidury painiavos šiek tiek ir pabaiga gera, į mėgstamiausius :) skaičiau neatitraukdama akių
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-11-26 23:15
Aya
Aya
aš taip pat nelabai su broliu supratau. bet geras tekstukas. būna žmonių, kuriems gyvenimas tiesiog nesiklosto ir tiek. čia tavo herojai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-11-25 11:02
mussonas
Man taip pat patiko pirma dalis, antroji nenatūrali, nes neįtikina pateisinimas "kodėljis nemylimas", gal todėl, kad paaiškinimas iš motinos pozicijų nėra artimas ir išjaustas-padrikas.
Pabaiga išvesta ir atperka dirbtinumą viduryje.
Dėl pabaigos ir pradžios buvo verta skaityti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-11-25 00:16
Ožys
Pirma dalis man pasirodė velniškai stipri. Perpildyta nešvarios greitos meilės, kolektyvinio alsavimo bei iškart užgriūvančių pagirių. Ir ta meilės pasekmė- užsimezgęs vaikas, kurį laiką  kažkoks vis dar gyvuliškas bei purvinas (kol dar neveikia motiniški instinktai), lyg to ką tik nupurtyto nešvaraus akto logiška tąsa.
Kitos dalys- tarsi dirbtinai prilipdytos. Mandarininės asociacijos irgi nelabai įsipaišo. Stilius geras, bet turinys gaunas per daug suveltas, lieka nelabai aiškus galutinis sumanymas. Kartais skaitydamas nebesusigaudai apie ką čia autorė rašo: apie mandariną, keturiolikmetę heroję, mongolą ar jų jau užaugusį sūnų.
Žodžiu šioje vietoje pas tave negerai. Čia reikia pasukt galvą, o tauta, kaip žinai, neturi tam laiko ir visada nori paprastumo.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-11-24 23:46
_I_
_I_
Aš nežinau atsakymo. Jo ir neieškau. Jis pats ateis. Kaip ir viskas, ko iki šiol sulaukiau.
Niu gražu. Ir pabaiga tokia man patiko. Gal truputį su daugtaškiais vietomis persižaista. Ir aš neatsekiau kas ten per brolis buvo. Gal praskaičiau kažką? Ai, tiek to.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-11-24 21:13
Si bilė Sibire
Esu sužavėta. Kokybe.
Be jokių išsidirbinėjimų sakau: labai.

Linksti prie socialinių temų.
Toks tik pastebėjimas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-11-24 18:51
speedo
bendras, objektyvus jausmas - kokybiškai padaryta. yra quality viečikių, kaip apie frazes.
subjektyvus jausmas - biški lego vistiek (pakonstruota; pasislėpta).
:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-11-24 17:58
Ishaak
tema nenauja, bet kūrinys lengvai susiskaito ir šiaip gerai, kad tarp viso trumpametražio šlamšto, galima rasti kai ką visai neblogo ir šaunaus :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-11-24 17:19
kaip prasminga
t.y. netyčia ;D
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-11-24 17:19
kaip prasminga
kaip muilo burbulas*
;D
Žioplys.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-11-24 17:17
kaip prasminga
Pati šauniausia yra pirmoji dalis.-)
Kitos - šiaip šaunios.

Jaunystė, naivumas ir nekaltybė. Prarasi ir nebebus.
Babakt. Kaip oro burbulas. Ir nėr.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-11-24 17:16
Pilka
man kūrinio mintis visiškai nepatiko. vaikai yra gėris, bet kad tai suprastum, pats turi tai patirti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą