Pavakario minčių laboratorija.

Vieta.
Šitas kavinės kampas su vieta be bilieto, bet pagal lemties dienyną. Prisėsk.

Būsena.
Viskas keitėsi. Laikas bėgo, kaip lietaus lašai oro kaskadomis. Mano sielos svoris tirpo kūno vingiuose ir aš norėjau bent keliais centimetrais paneigti gravitaciją. Arba, kad ji paneigtų mane. Laisvė tai.

Būvis.
Mano kavoje grimzdo klausimai, svarstymai, plačiai atsimerkusios mintys. Karštos jausmų grandinėlės vingiavo greitų traukinių bėgiais. Galiu eiti, kur noriu, bet nematau, kur Tas kelias. O gal nesuvokiu laisvės. Kaip stiprus nepažįstamas svetimšalis, ji srūva asmeniniais labirintais ir atsitrenkia ties mažų, bet giliai žinomų baimių aklavietėmis, patirdama nuostabos šoką. Nejau pažinojimas yra tiek daug?

Organika.
Sauja akimirkų iš praeities, kaip vitaminai: svarbu kada, kurį panaudosi ir kiek dedikuosi jam prasmės. Prisiminimai kaip klijai lipdo dabarties grindinį ir kartais atgyja sapnais. Sauja po saujos ir viršyta dozė iškraipo pusiausvyrą, atgaivindama netikrumą. Tavo laimė, jei turi tikros tiesos.

Formulė.
Tai, kas sugalvota, gali prieštarauti tam, kas žinoma. Tai, kas žinoma, gali sustabdyti arba, išskirtiniu atveju, neneigti, kas sugalvota. Bet kuriuo atveju, žinojimas ir sugalvojimas vienodai priklauso nuo suvokimo. Nesąmonių nėra, jei sąmoningai suvokiame.
Sunku nepasimesti, ieškant genialumo. Mums viskas genialu, kas tikra, bet nebuvo žinoma.

Išvada.
Ei!
Dedant tašką.
Sakinys vėluoja. Įterpti.
Viskas prasideda nuo eksperimentų.