Agronomija ir jos vadyba

Kažką sau sumurmėjęs ir garsiai nusikeikęs, senolis spjovė į grindis. Jis netikėjo, tai ką jam sakė vakaro žinių panorama. Po jo kiemą niekad nesiautėdavo gyvūnų ligos. Jo gyvuliai visad būdavo sveiki. Na gal jaunai atvestas veršiukas kartais sunegaluodavo. Bet paukščių gripas, to jis nebuvo nei girdėjęs, nei matęs. O ko nėra matęs, reiškias to ir nėra. Bet štai tau ir likimo pirštas. Išėjęs padirbėti, prie tvoros randa pulkelį vištų, iškritusių tarsi pats Dievas jas taip būtų suguldęs. Senolis greitai pergalvojo, kad gal tai iš tiesų Dievas jį baudžia už mintis, kad to ko nėra matęs, to ir nėra. Senolis nebuvo didelis davatka ir nelankė bažnyčios kiekvieną sekmadienį, kaip kad jį mokė mama, bet tikėjo Dievu ir nepamiršdavo padėkoti jam mintyse, bešvenčiant derliaus nuėmimą. Senolis apsvarstė, jog tai, ko gero, ne dievo galios įrodymas, o ES teikiama nauda, tad apsimovė gumines pirštines, sumetė vištas į karutį, apipylė likusia nuo bulviakasio salerka ir padegė. Pirštines taip pat įmetė į liepsną, nes žinojo, kad reikia imtis atitinkamų saugumo priemonių.
Močia pamačiusi kylančius dūmus, priėjo prie lango pažiūrėti kas dega. Pamačiusi, jog senolis kažką degina karutyje, pabeldė į langą ir klausiamuoju gestu pakėlė rankas. Senolis parėjęs į trobą paaiškino, jog lapė vėl papjovė vištas ir nusprendęs sudeginti vištų lavonus. Jis žinojo, jog neverta jaudinti močios. Ji ir taip perdaug suka galvą dėl visko.
Baigus deginti vištas, senolis parimo virtuvėje prie krosnies su cigarete rankose ir abejone galvoje. Gal ištikrųjų reikia mesti viską ir pasiilsėti atėjusioje užtarnautoje pensijoje? Visas žemes suarti, užsėti mišku, gauti kompensaciją už miškus nederlingoje žemėje iš ES ir ramiai sau gyventi. Juk giminaičiai ne kartą jį protino, kad laikas būtų pailsėti ir nebesitampyti. Mat anūkai nebeturi noro atvažiuoti į kaimą pas senolius, o ir sūnūs dirba mieste ir savaitgaliais nori parvažiuoti į tėviškę, ne darbus dirbti, o ramiai pailsėti. Senolis numetė cigaretę ant žemės, užmynė ją ir ryžtingai nusispjovė - bet ar begyvens senolis, jei nebeliks ką dirbti, nes tik darbas jam teikia poilsį, nes tik darbas jį palaiko gyvą?