Ironija,

Tu be proto žavi, kai juokiesi,
Nuo skausmų išvaduoji mane,
Iš kvailybės jėgų sau semiesi,
Kad pražystum žaisminga gėle.

Niekadėjai negaili tau mėšlo,
Kad purvyne nuskęstum... o tu...
Nusišypsai, nes moki "Grotesko",
Damų tango, nuo karo laikų.

Šoki taip, kad iš juoko apsvaigus,
Patenki į begėdžių rankas.
Jie išrengia tave ir palieka
Tik sarkazmas tiesus, tik kančia.