Cyberpunk 2k57

Seniai seniai, dar kabelinio interneto laikais, gyveno hakeris, nick’u DRUGonz. Jis buvo labai senas, bet vis dar savo malonumui įsilauždavo į įslaptintas vyriausybines, militaristines, mokslininkų ir teroristų duomenų bazes. Taip jis galėjo žinoti viską, kas vyksta pasaulyje. Bet, kaip yra įprasta seniems žmonėms, jam jau dešimt metų vystėsi sklerozė. Taigi jis vėl ir vėl įsilauždavo į tas pačias bazes ir vėl jam viskas buvo nauja.
  Ir štai kartą DRUGonz kaip visada sėdėjo prie savo kompo...
Manau, šioje vietoje reikėtų paminėti keletą įdomių dalykų. Pirma, tai buvo jo pirmas ir vienintelis kompiuteris, pirktas prieš kokias šešias dešimtis metų. Pirkimo metu Pentium MMX 200 su 64 megabaitais operatyvinės atminties buvo galingiausias aparatas, kokį galėjai įsigyti. Tiesa, monitorius buvo tik 14 colių. Tranzistorinis. Be to naudojo tą pačią laidinę dviejų klavišų pelę, kuriai kas 8 metai perlituodavo kontaktus. Antra, jis naudojo operacinę sistemą Windows 95, paskutinį kartą perinstaliuotą prieš 27 metus. Iš tikrųjų senasis hakeris labiau mėgo dirbti MS-DOS aplinkoje, bet nuo juodame fone švytinčio teksto greit paskausdavo akys.
  Taigi, kaip minėjau, jis sėdėjo prie kompo ir naršykle IE3 klaidžiojo Internete. Ir štai jis pamatė vos vos įžiūrimą pėdsaką. Porą valandų juo sekęs suprato, kad tai kažkokio hakerio nepakankamai gerai paslėptos žymės. Ir užėjo tada DRUGonz’ui nežemiškas smalsumas sužinoti viską apie tą hakerį. Išsikvietęs tvarkyklę Norton Commander ir susikūręs naują bylą jis greitai apmąstė veiksmų planą ir nusprendė paleisti į darbą savo sukurtą duomenų srautų sekimo ir įsilaužimo programą, kuriai visame pasaulyje tuo metu nebuvo lygių. Bet jam intuicija sakė, kad šį kartą jos gali neužtekti. Taigi jis ėmėsi tobulinti programą: redagavo *. dat ir *. asm bylas, lindo į skriptus, netgi buvo priverstas vartyti parudavusias knygas apie programavimo asembleriu smulkmenas. Galiausiai, po kokių 30 valandų juodo darbo, hakeris aktyvavo ką tik sukompiliuotą bylą “exe_v20. exe”, atsidariusiame programos lange spragtelėjo kursoriumi mygtuką “Execute”. Ir atnaujintas “ExeCUTor v. 2. 0” pradėjo tiesti savo skaitmeninius čiuptuvus į pasaulį.
  Jei DRUGonz būtų naudojęs galingesnę techniką, paieška būtų užtrukusi šiek tiek trumpiau. Tačiau nors ir po trijų mėnesių nerimastingo laukimo, bet tikslas buvo pasiektas: perkeltine prasme šnekant, hakeris DRUGonz stovėjo prie kažkieno namų slenksčio ir kėlė sau klausimą: “Būti ar nebūti? ”, tai yra, užbaigti reikalą ar atsitraukti. Kadangi pastarojo veiksmo atlikti neleido nei savigarba, nei profesionalumas, tai hakeris savosios programos lange pasirinko variantą “Proceed to the final operation” ir spragtelėjo “Next”...
  Po poros sekundžių visa operacinė sistema “pakibo”. “Prakeikti Windows’ai”, - susinervino hakeris. Dar po dešimties ekrane pasirodė langas, kuriame labai aiškiai buvo demonstruojama, kaip naikinamas visas diskinio kaupiklio turinys. “Ne... ne... nenene... ”, - DRUGonz puolė desperatiškai maigyti klavišus Ctrl, Alt ir Delete, bet kompas nereagavo. Pora “Reset” spustelėjimų... Nieko...
  “Aš išprotėsiu išprotėsiu išprotėsiu išprotėsiu... AAAAaaa... OOOoooo... ŪŪŪūūū..!!! ”- hakeris su kiekvienu ištrinamu megabaitu vis labiau seno ir traukėsi, kol jo sieloje ir jo mašinoje buvo sunaikintas paskutinis bitas.
  Dar nespėjus atšalti kėdėje suglebusiam kūnui, ekrane pasirodė stilizuotas dantytas snukelis su užrašu “Mirtiz LAMEREMZ”, o apačioje mažomis raidėmis buvo parašyta “Copyright © 2026 DRUGonz”...


2001. 12. 15