monotonija

tonai motyvai
tikslai algoritmai
lyg katės po šaltu
dangum

glunda viens kitam
į pakojį
kampuos glaudžia asmenį
įasmeninimą
tikrąjį ‘tu’

ir kai medžiai tampa pliki
iki skausmo
atiduodam save
buičiai ir būčiai
kad galėtume būti panašūs
į daiktavardžiais tapsiantį 
pasaulį

o vakaro
bukmedžių rūgštųjį kvapą
ir skonį suvalgom
išmainydami liūdnas patirtis
kaifuojam džiaugsmu
rega paaštrėja
klausa išsiilgsta klasikos
muzikos

štai čia ir vėl grįžtam pasitikti
bendro liūdesio paralelių
nemirštam ritmas ir tonas
kartojas.

2005 – 11 – 21/Šiluva