Kupranugarių laikai

Kupranugariais dienos ėjo,
Smėly suklostė savo žymes –
Užpylė tuos, kurie mylėjo
Ir tuos, kurie gyventi gimė...

Tarpeliais vėjų ir grandinių
Nugriūdami gyventi kėlės
Laukus taisydami gadino,
Žvaigždėj įinkrustavę gėlą

Ir tie daigai per galvas vėrės
Laiškelių durtuvais pakilo
Ir šiandieniniai mūsų žvėrys
Tų ašmenų rėžti debilai...