Ak man taip trūksta
to delno ir juodo lopinėlio
lyg kontūrų neatrastos šalies
taip šalta žiemai artėjant
sustingsta ežero akis
o naktimis tik skaidrūs vėjai
nušluoja danguje takus
ak man taip trūksta
to šilto juodumo
ir žinoma tavęs
kaminkrėty!