Belaikė

Devynias akis ratu išdėliosiu.
    Kam žaisti su dviem?
        Visos žiūrės penkiakampėm
                      apylankom
                                      saugos,
          ko saugot nereikia.
Devyniais kilometrais per valandą
                      aprėps išnaikinimą,
  o gerklinės giesmės pavoks
              tavo kojines šilkines.
            tau kam jos, mielasis,
                tokį vėsų pavasarį?
Surišiu devynis mazgus
                          aplink kaklą.
Už gera tik kvailas atlygina
                                  žiurkėmis
                        tavo narveliuose.
        Jų smegenų neužtektų
                            net vakarienei.
O tavo dūstantis protas
        per didelis mums,
                        mylimasis.

Rakinu visą laiką akim
  devyniom ir stiklinėm.

—    —      tik kvailas tikėtų belaike.