aš pati

visą rudenėlį
lietūs nelijo
rūkai nerūko
tik kampuos
dūšelių akelės
tylom stebėjo
tylom kuždėjo
nerimą didelį
man įkalbėjo
visas nakteles
ugnelės nekūriau
tyliai raudojau
rankeles laužiau
svetelius neprašytus
kalbinau eiti

o juk ne piktas žmogelis
tai aš pati save nužiūrėjau