krenta juodos žvaigždės
žemės mirties pranašės
lietaus lašai lyg siera
byra samanu glėbin
stiebo šaknų nerodo
tavo akių tinklainės
seno beržo sula
sulygins žolę su krachu
bet tavo švelnūs pirštai
lydės nelaimės vėjuos
smarkus švyturiai bokšto
neleis paklyst užmaršty