Deceiving Waste

Aš sumišęs. Pirmą kartą per visą savo egzistenciją nebežinau ką daryti.
Kas aš esu. Tamsu. Aš tai žinau, ir man tai patinka. Turejau tave suryti kaip ir tūkstančius kitų, bet...
...negaliu...
aš esu tas kas buvau. Aš noriu gri(a)uti. Tai ko nesugebėdavau turėti, tiesiog sunaikindavau. Aš nebesu klaikiai protingas šunsnukis, su saldžia veido išraiška, tyliai liejantis stiprius nuodus jums į ausis.
Aš turiu nė lašelio sąžinės. Tiesa sakant visada maniau kad sąžinė tai tik vaikystėje ...super..
ego.
Tarsi ginklas musų seniai mirusių, tyliai pūvančių protėvių leidžiantis mus suvaldyti.
[i'm the blank page with all the rage. .ir neturėjau. Tuo neabejoju...:Ū~
Tačiau kodėl?
Kodėl atrodo jog velvet underground įstengia žvelgti kiaurai pro leda, plieną, vatą ir tuštumą iki pačio tikslo?
įdomu kaip TAI jaučiasi kai bedugnė pažvelgia atgal? ir vokai net nevirpa iš baimės?
medžiaga įkalinta juodame rubine ir akseleruojama jau daugybe šimtmečių.
.l. oja . pjauna iki kaulo

Why the hell i can't plunge the steel of mine into the very essence of it?

- ką tu man padarei? - paklausiu su pilka abejingumo išraiška. Paklausiu ir suprantu, kad atsakymas man visiškai nesvarbus ir kad pats klausimas yra fake.
plastic.
bagful.
of
xaotic emptiness with dust blue single handed brand tainted pest by being pierced with slasher diamond nail

TOKIA bejėgė, TOKIA maža ir nekaltutė...

Prireikė tik akimirkos, kad mano galvoje šmėkšteltų visų tų minčių šešėliai...
...o paskui akių žydrynę užpildė rašalas... ir įsijungė šeštasis modulis. Sprogstamoji raumenų jėga išmetę kūną į viršų, o gravitacijai atlikus savo praeigą, ant obsidiano paviršiaus stovėjau tvirtai, abiem kojom.
Niepykanta ir keršto troškimas gali būti labai kantrūs, gali ilgai ir sumaniai slėptis. ir visos mūzos paspruko.
mano ranka nesuvirpėjo. Žvelgiau tiesiai į jos akis. Mačiau skirtingą akių rainelės raštą, žvelgiau giliai ir staiga supratau kad "They that can give up essential liberty to obtain a little temporary safety
deserve neither liberty nor safety." Paskutinę akimirką tarp nustebimo, skausmo, bei įniršio jose šmekštelėjo kažkas panašaus į padėką. Paskutinis atodūsis ir kūnas dusliai žnektelėjo ant grindų.
..ir atleisk kaip mes atleidžiame savo kaltininkams...-
such imagination seems to help. deimantai niekada nėra gaunami lengvai.

Dariausi. blgai. o`]0~