Rašyk
Eilės (79296)
Fantastika (2344)
Esė (1605)
Proza (11100)
Vaikams (2739)
Slam (86)
English (1206)
Po polsku (379)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 14 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Pabudimas. Keistas ir sudėtingas reikalas, kurio niekaip nesugebu perprasti. Buvo visko: spyris į galva, sukimasis ir kritimas žemyn nuo per plačios gerklės ar per didelio kiekio neiškaus gėrimėlio. Net migrena ir nuobodžių kalbų snaudulys, viso kūno apsunkimas po pedagoginių dūmojimo pertraukėlių pedagoginio universiteto kiemelyje, nešulių sunkumas, sunkumas skrandyje... Po velnių, esu apturėjęs visokiausių gėrio, tačiau nė karto nebuvo taip sunku prasimerkti ir vėl atsistoti ant kojų, kaip paprastais, eiliniais ir visiškai lietuviškai šiokiadieniškais rytais. Kažkaip sudėtinga paaiškinti kodėl taip nutinka, tačiau aišku viena – miegas neišeina į gerą. O gal tiesiog aš neišeinu gerai. Gal ne teisingai parriaplioju iš tos transendencinės būvasties ir toks staigus pasikeitimas sukelia šoką manyje?.. Gal. Nežinau. Nepamenu, nes pabudęs negaliu galvot apie nieką kitą, kaip tik apie nuosavą nepasitenkinimą gyvenimu.

Šis rytas – niekuo ne ypatingas. Trečiadienis. Šešta valanda. Neplautos galvos niežėjimas. Žadintuvo pypsėjimas. Tiesiog idealios sąlygos vėl iš naujo ką pakeiksnoti ir nusiskandinti kavos puodelyje. Vis dar gulėdamas lovoje apmąstau savo varganus kojų pirštus ir nusprendžiu šį kartą dar nelysti po dušu. Pakankamai prisimaudžiau praeitą savaitę.

Paksui - rimtas pokalbis su savimi. Kova, kurią būtina nugalėti, kad nepavėluotum ten, kur vėluoti nedera. Kaip Sizifas ridenu akmenį į kalną ir negaliu sugalvoti nė vienos priežasties, kodėl reikėtų pabaigti šį murziną ir įkyriai nuobodų darbą. Nieko kas galėtų atstoti bent sekundę miego. O kaip tik sekundės man ir trūko. Buvau tuo įsitikinęs. Net juokinga, jog atsisakydamas patogaus pasisėdėjimo tualete, o kartu ir išdavęs akmenį su kuriuo taip sunkiai kopėm gal kokias tris minutes, apsiverčiau ant kito šono ir paaukojau vieną malonumą vardan kito. Keista, tačiau taip nutinka retai. Paprastai stengiuosi suderinti viską, kas tik tai gali būti suderinta. Derinu laiką, vietą, gitarą ir dviračio galinį ratą, kartais suderinu miegą ir klozetą. Žinoma, kiekvienas gali tai pavadinti nenusisekusia vaikyste, netinkamo tėvų auklėjimo pavyzdžiu, nužmogėjimu, arba tiesiog brudizmu. Tačiau nėra jau taip ne patogu, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tai priklauso nuo paties derintojo ir jo sugebėjimo miegoti sėdomis.

Šaltos grindys, nuogumas, keletas azimutų neaiškia kryptimi ir šalta sriuba ant stalo priešais televizorių – liūdnas, tačiau būtinas ritualas dienos pradžiai. Sriuba – gerai. Stalas - taip pat būtinas. Televizorius nerodo.

Siurbdamas sriubą prisiminiau, kad iš vakaro tinkamai nepasiruošiau rytdienai, todėl dabar neturiu kuo apauti nuogų pėdų ir visos kitos nuogybės, kuri tęsiasi iki nariukų. Vienintelė pora kojinių neplautos jau keletą dienų. Dabar iš jų galima išlankstyti kokį mielą padarėlį kaip tai daro cirko klounai ar šiaip sukti aplink pirštą, nes su kiekviena diena jų fizikinės savybės vis labiau ir labiau panašėjo į varinio, aliuminio ar dar kokio kito laido savybes, kol galiausiai kojinės tapo tuo, kuo ir yra dabar – nebenaudojamu pagal paskirtį daiktu. O apie estetika nėra net ką ir pasakoti... Pakrapštęs pakauši pagalvojau, kad kažkaip ne gerai jei koks nesusipratėlis ar troleibuso kaimynas gali pagalvos apie mane ką piktą ir pasmerkti už tokį apsileidimą. Pirkau jas padėvėtų rūbų parduotuvėje iš senos ūsuotos moters, kuri vis žvalgėsi man per petį į kitus kniseivas ir užlopytaklynius, kad tik ko neišneštų, kad tik ne bankrotas. Už vieną litą ir penkiasdešimt centų. Būna, sako, ir pigiau galima rasti, tačiau dabar juk ruduo - kojinių sezonas ir nuolaidų ne labai galima tikėtis.

Ėmiausi skalbimo. Tryniau ranka į ranką, kartais kojine į kojinę, net sukaitau, kol galiausiai iš jų liovėsi sunktis juodas vanduo.

Visgi toks rytinis ir visiškai neplanuotas sportas buvo į naudą, kadangi baigęs turkštis ir džiovinti jas plaukų fenu pasijutau daug žvaliau. O ir patogumas visai kitas, kai gali švariomis kojinėmis pražingsniuot koridoriumi pirmyn ir atgal. Kaip koks modelis gėrėdamasis savo išvaizda ir laikysena priešais visokiausio plauko vėpsorius žingsniuoja podiumu, taip ir aš kulniavau tualetan gėrėdamasis savo kojinėmis.
2005-11-16 14:47
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2005-11-16 18:37
spjauk
nuostabiai.keisčiau kai ką, bet tai jau nebebūtų tavaip nuostabiai.tad tiek ir tetarsiu.gaila, kad ne rytą šią rašliavą skaitau.et
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą