Kriauklelės

Pamilusios vėjy pražydusią  jūrą
Ir baltą, migloj tarsi tirpstančią burę,
Dvi trapios kriauklelės jaukinasi krantą,
Bet jūržolių rašto abi nesupranta.
Ar žaidžia, ar žeidžia skrajojančios smiltys,
Kai svidina formas, troškimą pakilti?
O jūra dosni ar žiauri pavyduolė,
Kai drasko laivus pomirtiniame guoly?
Atradusi nuolaužą, bloškia į krantą,
Kur keistos kriauklelės savęs nesuranda
Ir vakaro vėsai artėjant nuliūsta.

Dvi trapios geldelės-skirtingų moliuskų.