Kai žmogus pirmąkart atsimerkė, nubudo dievas. Nubudęs ramybės neturėjo. Neištvėręs žmogaus norų sumaišties išėjo iš jo galvos.
Dievas pasivertė dievu. Pagal atvaizdą žmogaus.
Eidamas keliu dievas išvydo skubančią moterį.
- Koks didžiausias tavo noras? - sustabdė ją.
- Noriu būti vyru, - atsakė moteris.
- Kodėl?
- Vyrai gauna, ko nori.
Ir moteris virto vyru.
Kiek tolėliau dievas sutiko vyrą.
- Ko labiausiai nori? - paklausė.
- Aš noriu moters, ką tik praėjusios čia.
- Kodėl?
- Nes negaliu jos gauti.
Ir vyras virto moterimi.
- Eik, - parodė dievas.
Moteris nuėjo paskui vyrą.
Dievas pasuko takeliu. Pastebėjo senį, sėdintį medžio pavėsyje.
- Sakyk savo slapčiausią norą, - dievas prisėdo šalia.
- Noriu... - išsiviepė senis, - noriu tapti dievu.
Ir senis virto dievu, o dievas - seniu. Ir niekas nepasikeitė.
Dievas atsivertė dievu ir grįžo prie žmogaus. Bet žmogaus galvoje buvo kažkas mažas ir piktas. Jis neįleido dievo. Ir dievas nuėjo kitur.
(čia mano tik mintis tokia) - fainai viskas, yra minčių, smagu pavirškint, maloniai nuteikia gomurį.
prie reikalo: kas nepatinka - sunku verbalizuot - na, kalba ir įvaizdžiai man pernelyg autoritetingi, jie nesaviironiški ir pamokomi, tarsi kalbėtų biblijinis autoritetas. o kalba pagaliukai; norėtųsi kažkiek plaukiančio pripažinimo tarp eilučių, kad autorius nėra visapatyręs ir visažinis, jis tai mato ir pripažįsta; šitaip pati mintis (man asmeniškai) įgautų daugiau svorio, ją lengviau būtų (man asmeniškai) priimt.
:D ar kažkatai.
ar tikslas toks ir buvo, kad reikia kelis kartus vis is naujo skaityti kol isikerti i teksta? truputi kazkur paslysta buvo, jauciu, bet siaip genialu;)
Pradžia gera, įtaigi, bet visi tie virtimai labai paprasti ir nelabai teikiantys prasmės, nebent tik tai, kad va kokia yra mūsų norų tikrovė. Moterį tikrai reikėjo paversti vyru, nes ji norėjo juo būti, bet vyras nenorėjo būti moterimi, jis norėjo moters, taigi čia, manau, reikėjo kažkokio kitokio, originalesnio virsmo.
Norint suvokti šį kūrinį, būtina dvasinė branda - kalbu apie tuos paskutiniuosius (ir pirmuosius) sakinius. Kitaip beprasmiška ginčytis.
Viskas čia - super! - mano nuomone.
Perskaičius šį nuostabų kūrinį, prieš kritiškus komentarus ir vertinimus tikrai norisi užsimerkti. Laimei, nuo jų kūrinio vertė nesikeičia.
nemegstu pabaigos. negerai taip. mazas ir piktas. o dievai rimtai, ateina ir iseina. o siaip puiku. naujas. nerasytas visu. gyvas. tikiu rasliava tavo. o taip retai buna.