Kartūs banginio medžiotojo ūsai
tekina šypseną žilą - šlama lapai tabako,
dengiantys ledkalnius gyslose.
Plėšrumą žeberklo leidžia
matuoti sau, savo oda - atvėrimu.
Plauku, išplaktu vėtrų vyčių,
atlaikiusių jūros mustangų virpėjimą - trūkį...
sūpuoja, svyruoja, siūbuoja
kol persmelkia ašmenys
švelniai
šiurpiai
perskrodžia verdantį vandenį
išbalus geležtė - lyžt - perprastas skonis.
Ir kvapas
sunkias banginio medžiotojo ūsais,
iškrenta lašas,
susprogsta į orą
tūkstančiai
trūksinčiai
tankių
iškvėpimų it bučinių
buteliuos uždarytų -
Pakelt! - inkarais sudaužytų.
Banginio medžiotojas - banginis medžiotojas ilsis.