Vargšas mars-1

Vargšas mars sėdėjo bare priešais tuščią alaus bokalą, kitam pinigų nebeturėjo, ir nei vieno pažįstamo bare nebuvo, iš kurio būtų galėjęs išprašyti bokaliuką, o nepažįstamų prašyti... tokio lygio vargšas mars dar nebuvo pasiekęs. Sėdėjo vargšas mars ir liūdnai mąstė:
"Kas gi toji kūryba ir iš vis - ar įmanoma apibrėžti tokį reiškinį, kaip kūryba? Atsistosiu, pavyzdžiui, lietui lyjant po medžiu ir stovėsiu štai taip, nieko nedarydamas... Ar tai bus kūrybinis aktas? Gal ir bus, jei pats sau tai įvardinsiu... O jei ne - jei tiesiog stovėsiu, negalvodamas apie jokią kūrybą ir iš vis apie nieką? Tada tas mano stovėjimas nebus kūryba? O jei kas mane stebi pro langą, pavyzdžiui, ir iš to mano stovėjimo po medžiu jaučia kažkokį estetinį jausmą, to stebinčiojo atžvilgiu tas mano stovėjimas gal ir bus kūryba... Ech, gaila, alaus nebėra... Kokia čia jau kūryba..."
Nespėjo net užbaigti minties vargšas mars, kaip atsivėrė baro durys ir vidun įžengė... pats Betmenas!
"Rodos, ne taip jau daug išgėriau"- nustebo vargšas mars. Bet ne - tai buvo ne Betmenas... Nors ir labai panašus. Tai yra, visai kaip Betmenas - tik ženklas ant krūtinės kitoks - būtent - šviesiai violetinis kvadratas su jame įrašytu žodžiu:"rašyk". Ir suprato vargšas mars, kad priešais jį stovi ne kas kitas, kaip PATS RAŠYKO WEBMASTERIS!!! Šaltis ir drebulys apėmė visą vargšo mars kūną ir sielą. "Dabar tai pražuvau" - švystelėjo dar mintis atšalusioje vargšo mars makaulėje.
"Ne"- atsakė jam Webmasteris, skrisdamas virš stalelių tiesiai prie vargšo mars,-"nieko tau nedarysiu, tik paaiškinsiu, kas tai yra kūryba'.
"Ačiū Dievui-pagalvojo vargšas mars,-ir nepražuvau, ir kas gi toji kūryba, sužinosiu vieną sykį."
  -Pastatyčiau alaus bokalą, bet, gaila, pinigų nebeturiu- tarė vargšas mars, slapta tikėdamasis, kad galingasis Webmasteris jam pats pasiūlys išgerti.
"Aš negeriu,-atsakė Webmasteris,- ir tau nerekomenduoju - alkoholis žudo smegenis ir sielą ir mažina kūrybinę potenciją."
"Shit...- nelietuviškai nusikeikė mintyse vargšas mars ir toliau galvojo (nes balsu kalbėti nebuvo būtina - juk Webmasteris kuo puikiausiai buvo įvaldęs telepatiją, telekinezę, teleportaciją, teletabiją ir dar daugybę kitų okultinių mokslų),-ar gali būti, kad alkoholis tikrai mažina kūrybinę potenciją? Juk man, pavyzdžiui, kai trupučiuką išgeriu, iš kart atsipalaiduoja vaizduotė ir tada tokių dalykėlių prisigalvoju - kad tik spėk užsirašinėti".
"Nesąmonės,-atsakė (irgi mintimis, aišku) jam Webmasteris,- čia tik visuotinai paplitusi klaidinga nuomonė, kad žymūs (ir nežymūs) kūrėjai būtinai turi būti girtuokliai arba narkomanai. Jei kūrėjas iš tikro sriuobia kaip veršis, tai jo kūryba jau baigta. Klaidingas įspūdis susidaro daugiausiai dėl pačių kūrėjų skleidžiamų mitų ir dėl liaudies padavimų - bet tikrovės tokie faktai visai neatitinka..."
"Štai kaip...-nutęsė vargšas mars,- gerai. Tai tuomet paaiškink man, kasgi toji KŪRYBA?"
"Nežinau",- tiesiai šviesiai atsakė Webmasteris.
"Neponial... Kaip tai "nežinau"? Juk žadėjai paaiškinti".
"Aš galiu tik pasakyti, kas nėra kūryba".
"Nagi, nagi"-susidomėjęs ragino vargšas mars.
"Ogi visokie pasvarstymai ir dienoraščių rašinėjimai - tai tikrai nėra kūryba. Gal tik vienam S.Gedai tuo atžvilgiu taikoma išimtis. Na bet - tai juk Geda... O visiems kitiems, ypač..."-ir čia Webmasteris niekinančiu žvilgsniu kiaurai pervėrė vargšą mars.
"Supratau, supratau,- vebleno vargšas mars,-pasitaisysiu, pasitaisysiu. Dabar supratau..."
"Nieko tu nesupratai, niekingas kirmine,-košė pro dantis (mintyse) Webmasteris,- stovėjimas lietui lyjant po medžiu - štai kur didžioji kūryba. Bet kur tau suprasti..." Taip taręs (mintyse) Webmasteris mostelėjo apsiausto skvernais ir... išnyko. Na, tiesą sakant, nieko kito iš jo ir nebuvo galima tikėtis - negi išeis galingasis Webmasteris kaip koks paprastas mirtingasis, žemės kirminas, pro duris?
"Tai štai kaip,-vėl toliau mąstė vargšas mars priešais tuščią alaus bokalą,- dabar supratau, kas gi toji kūryba. Tiksliau, kas nėra kūryba. Nors, kita vertus, jei jau Geda... Po galais... Vis tiek nieko nesuprantu"- ir ilgesingu žvilgsniu peržvelgė visą barą - galgi sėdi kokiam kampe bent tolimas pažįstamas, o gal jau pribrendo reikalas ir iš nepažįstamų alaus prašyti... Štai kur tikras menas.