Vietoj bėgių suklususi
Šliaužiu aplink tylią alėją
Ne tas pats pajusti
Geležines gyvates
Ar debesies ašarą.
Keptuvėje vartytas žemuoges
Dar spirgančias ant
Tavo lopyto kaklo paberiu
Žinau, kad karštis gerokai
Atbaido
Mane
Džiaugsmo velniukai
Akyse sutrypia kurpes-
Neturi jėgų žaibais mane
Pražudyti.
Geležinių gyvačių ašaros
Skandinusios pirštus
Akmenimis brėžė raštus-
Tokias tylias pranašystes.
Kai aš laukiu garvežio himno
Kaštonai tikrina regėjimą mano,
O geležinė gyvatė nudžiauna žemuogę-
Visur reik apdairumo