Tęžta popierinės kepurės

Žmonės - kaliausės su skrybėlėmis,
virtusiom baravykais ar medūzom išpampusiom,
iriasi per aštriabriaunius šešėlius,
per margą žolę, kurioje romiai juda minia
mažyčių smiltelių.
Atžalos taškosi dulksma, nukreipia buką šypsį
ties laimės lūžiu.
Vos sutviska kibirštys, kaukšteli kamuolys per galvą, -
subyra į begalybę.
Tik sukasi joje susiglamžiusios lietpalčių rankovės,
sliuogia raukšlės.
Liaunos, stangrios linijos skaudžiai bado kūnus.
Be garso yra dideli burbulai,
tamsėja, tęžta popierinės kepurės.