_____

Krenta snaigės.
Tupia ant lūpų.
Ištirpsta.
Visos krenta ant veido ir pajutusios žmogiškai šaltą šilumą miršta. gal tiesiog nesupranta?..
Ir vis dėlto gera. Šaltos snaigės paaukoja savo trumpą kelionę tavo lūpoms, tavo blyškiam veidui, tavo atšiauriam švelnumui.
Įsidrąsinusios jos bando iš arčiau pažvelgti tau į akis.
Piktai nubrauki jas ranka.

Ech, čia tiesiog pavasaris...
Sušalusios rankos ieško raktų į laimę, meilę, šilumą. Kuičiasi suplyšusių džinsų kišenėj.
Gal reikia paieškoti toliau?...
      Rankos per trumpos.