ir vėl

Kas rytą sujudinta tyla

Kažkur pasislėpusios šlepetės

Nejaukiai nuteikiančios grindys

Jau lyg ir pradedi jausti gyvastį

Tik kažkodėl šypsena netikra

Pro langą nepamatysi nieko

Kaip gera tiems kurių languose dar tamsu

Atmintis nesako nieko

Visai kaip senas sustojęs laikrodis

Jokios naudos nei tau nei laikui

Drebančiom rankom nepaklūstančios sagos

Neiššukuojamai susivėlę plaukai

Negalėjimas suprasti viso to reikšmės

Žvelgimas tik čia ir dabar

Garuojantis arbatos puodelis

Malonus saldumas burnoje

Viskas greitai pasimiršta



Rytojus vėl ateis.