Kartais nežinau, buvau medžioklis
Ar derliaus rinkėja
Urviniais laikais
Dabar einu einu
Ten šmotelis, ten-kitas
Nesužiūriu visa pabirus
Svetimoj teritorijoj
O jei taikausi- ne tik pro šalį
Bet į save vis
ir į save
pirmos trys eilutės - preciziškai tiksliai. atrodo įtrauki oro ir jau po to pradedi iškvėpinėti :))
einu einu, ten ten - neitin aiškus vaizdas ir gerokai skiriasi kontrastas nuo pirmų trijų eilučių. vėl prie tos stiprios pradžios priartėji - "visa pabirus / svetimoj teritorijoj", po to tie nusitaikymai pro šalį :) galbūt per daug nereikalingų žodžių. galbūt galima kitus pavartoti, kurie įtaigiau perteiktų tą mintį, nes mintis tai matosi, kad tikrai nebloga ir gerai išplėtojus suskambėtu labai netgi maloniai. na bet grįžkim prie pabaigos - pabaiga gerai. tos dvi eilutės labai gerai susišaukia su pradžia, ir tom keliom eilutėm viduryje.
taigi, galėčiau pasiūlyti, šiek tiek susikaupti ties tom va vietom, kurios atrodo tarsi sujungia pagrindinius gabalus - ties tom vietom, kurios nėga pagrindinės, bet be kurių galioti negali šitas kūrinys ar koks nors kitas. pasistenk šiek tiek ghm.. mažiau nereikalingų žodžių tose vietose ir daugiau įtaigumo.