Paklusnumas (9). Turnaround + (10). Lithium

PAKLUSNUMAS

9.
Turnaround


Aš nenorėjau suvokti to, ką matau, o Greta tuo tarpu apstulbino mane, it ugnikalnis išliedama neįtikėtiną įsiutusių jausmų lavą. Ji kone kelias minutes rėkė, krūpčiojo ir drebėjo mano glėbyje. Skaudu buvo matyti ją tokią išsigandusią, išbalusią. Jos veidą siaubingai bjaurojo liūdesys, akyse buvo įsigėrusi mirties baimė.
"Grandma take me home... "
Mano močiutės veide buvo sustingusi dar siaubingesnė išraiška. Burna pražiota, akių obuoliai žiūrėjo į skirtingas puses. Patikrinau pulsą. Jau buvo mirusi. Mes jos nekliudėm - pervažiavom tik maišą, kuriame ji tikriausiai nešėsi duoną, pirktą parduotuvėlėje netoliese. Ant kaklo pastebėjom rausvus dryžius, šalimais aptikom nukritusią virvę – viskas buvo aišku, išskyrus to brutalaus poelgio vietą. Nejaugi ją galėjo pasmaugti tiesiog čia, šalikelėje, visiems stebint?
"Never take me home... "
Greta vis tebekūkčiojo, kai aš pasilenkiau prie močiutės, pamatęs kažką boluojant jai ant skaros. Pajutau, kad tuoj apsivemsiu, nes ten buvo prisegtas mažas popieriaus lapelis, kuriame klišomis išklypusiomis raidėmis buvo užrašyti du žodeliai, nuo kurių dvelkė pykčio siautuliu ir nevaldoma beprotybe: "Dovanėlė Simui".
- Mikas, - prakošiau pro dantis.
Greta nieko neatsakė, tik lėtai purtė galvą, nenorėdama tuo tikėti.
Atsistojau ir jau galvojau bėgti link artimiausio namo skambinti policijai, bet šie ketinimai nebuvo išpildyti.
Nelauktai aš pajutau artinantis tą patį keistą šurmulį, kurį girdėjau ir Pauliaus bute, už durų. Per jaudulį ir visą siaubą, kurį teko patirti, taip ir nepaklausiau Gretos, kodėl ji tuomet sukliko, ką išvydo.
"Take a step outside yourself... "
Dabar gi mano draugė buvo tyli, tačiau tik todėl, kad jai gerklę buvo surakinęs šokas.
Nespėjau nė atsisukti, kai pajutau ant peties kažkieno vėsią, gal kiek drėgną, ranką. Galvojau, kad dabar mūsų jau niekas neišgelbės.
"And you turn around... "
- Sveikas, Simai, - šaltu kaip roboto balsu pratarė pagyvenęs vyras. Akimirksniu pajutau širdį atlėgstant, nes tą balsą pažinau. Jis priklausė vienam iš nedaugelio žmonių N., kuriuos vaikystėje mylėjau kaip tėvus.

Sėdžiu ant liepto, vis dar nedrąsiai, prisimindamas neseną savo nelaimę. Visgi pusbrolis sakė, kad tą baimę turiu įveikti. Šalia manęs – rimtai susikaupęs, it magiškojo džedajų kardo įsikibęs meškerės, kapų ramybe dvelkiantis žvejys Augis. Gaudom ūsuotuosius ešerius, ar kažką tokio.
- Išmok gerbti vandens pasaulį, - tykiai tykiai, negarsiau už virš lelijų dūzgiančius laumžirgius, sako jis man. – Negaudyk to, kas tau neduos gera. Jei nesiruoši žuvies valgyti, paleisk ją.
Po šių žodžių akimis palydžiu jo manipuliacijas pirštais ir mažą nuolankų karosiuką, džiaugsmingai grįžtantį į savo šlapiąją karalystę.
- Gamtoje turi būti pusiausvyra, - tęsia Augis, o aš senu papratimu karpau ausimis ir įdėmiai klausausi, stengdamasis kuo daugiau įsidėti į galvą. - Mes gaudom dideles žuvis, šios – mažesnes, o tos – dar mažesnes. Mažiausiosios minta planktonu. Tai natūralu. Mes plėšrūnai, ir beprasmiška tai neigti. Žudymas yra mūsų prigimtyje, todėl reikia valdyti savo instinktus ir nukreipti taip, kaip reikalauja gamta. Žudyti reikia tik tada, kai tai neišvengiama, kai to reikia, kad pats išgyventum. Viskas reikalauja prasmės.

- Mokytojau! – Sušukau ir puoliau laimingas spausti ranką. Augį vadinau mokytoju ne tik dėl to, kad jis mane daug ko išmokė. Jis iš tiesų buvo biologijos mokytojas. – Jūs visdar čia, aš...
"Take a look at who you are... "
Nutilau nebaigęs sakinio, nors turėjau dar milijonus minčių, kurias norėjau jam išsakyti. Tolumoje, už Augio peties, pamačiau artinantis minią žmonių, negana to, pastebėjau kažkokį vaikinuką, užsiiminėjantį įtartinais dalykais prie močiutės namų. Jis bėgo, rankose tempdamas kažką raudoną. Dar baisiau, kad tas vaikinukas labai jau panėšėjo į Miką, tiek kiek jo atvaizdas dar buvo gyvas mano atmintyje.
Pažvelgęs į mokytoją, sunerimau dar labiau.
Jo akys buvo kažkokios apsiblausę, žvilgsnis bukas, alsavimas trūkčiojantis.
"It's pretty scary... "
- Tu neturėtum čia būti, - tuo pačiu tykiu, bet užtikrintu, balsu, kaip ir vaikystėje, pratarė jis, lenkdamasis ir siekdamas virvės. Man jis atrodė tarsi nesuvokiantis ką darąs, užhipnotizuotas ar panašiai. Greta reikšmingai žvilgtelėjo į mane, ir mes kartu pasileidom link ten, kur šmėkštelėjo Miko siluetas.
Trumpam atsigrįžęs pamačiau, kad Augis, kaip ir minia jam už nugaros, lėtai, bet užtikrintai žengia link mūsų. Eiseną man norėjosi lyginti su zombių senuose amerikietiškuose siaubo filmuose.
Atbėgę prie mano močiutės namų, iškart buvom apstulbinti.
"You're not much... "
Kieme į akis krito tolyn nusviestas lauko suolelis, pradurtas ir išdarkytas hamakas. Jaučiau, kaip mano viduje viskas kunkuliuoja.
Įėję ir kambariuose pamatėm viską apversta. Net knygų lentynos buvo nutrenktos žemėn. Mikas negalėjo viso to padaryti vienas, nebent čia būtų užtrukęs keletą valandų.
- O Dieve, - automatiškai pravebleno Greta.
- Mums reikia paskubėti, - paraginau lipti į antrą aukštą. – Viskas bus gerai.
"You can't do anything... "
Akimis jau užkliudžiau nukirptą telefono laidą, tad teko imtis plano B, kuris iš mūsų reikalavo kiek daugiau laiko.
Atsidūręs viršuje, karštligiškai ištraukiau iš krepšio pakrovėją, vieną galą prijungiau prie mobilaus, kitą įkišau rozetėn.
- Pamatysi, nebus ryšio, - kone verkdama pasakė draugė, išeidama apžiūrėti kitą kambarį.
Kai aš maigiau mygtukus, ji it nudegusi atbėgo atgal pas mane ir drebančiu balsu pakvietė ateiti.
Čia viešpatavo dar didesnė netvarka, televizorius buvo visiškai sudaužytas. Tačiau dėmesį prikaustė pravertos palėpės durys. Tamsa dengė ne viską, ir mes iškart pamatėm žibančius skaičiukus.
- Bomba, - pratariau, stengdamasis nuslėpti susijaudinimą ir žengdamas vidun.
Uždegę palėpėje šviesą, pamatėm ir dar šį tą, kas sukėlė susidomėjimą. Tai buvo du popieriaus lapai. Viename buvo pašaipus Miko laiškas, kitame – išplėštas enciklopedijos lapas ar kažkas tokio. Teksto turinys mane tikrai apstulbino ir paliko be žado. Visa tai pateikiu sekančiame skyriuje.

10.
Lithium


Sveiki, balandėliai!

Kai rasite šį laišką, jūsų, bei viso kaimo, likimas jau bus nuspręstas. Bombos jau bus įmontuotos didžiojoje daugumoje N. namų. Patariu tiesiog pasiduoti ir laukti to, kas bus, nes tai neišvengiama.
Visgi taip pat man norisi, kad žinotumėt, kodėl visa tai padariau. Nekenčiu jūsų visų, bjaurybės, bet noriu, kad mano metodai ir motyvai neliktų nepaaiškinti.
Pirmus metus po mamos mirties aš, prisipažįstu, elgiausi tiesiog kaip silpnas žmogus. Pažinau visą bjaurastį, su kuria susiduria narkomanai ir alkoholikai. Tačiau sugebėjau išsilaikyti, ir nepasidaviau priklausomybei. Negana to, sugebėjau iš to išspausti nežmoniškos naudos. Bet apie tai vėliau.
Netrukus įnikau atkakliai ieškoti žmogaus, prikišusio nagus prie tos baisios mūsų šeimą negrįžtamai pakeitusios tragedijos. Žinojau, kad policija yra visiški idiotai, ir kad tai įvyko ne dėl mamos kaltės. Juk aš ten buvau, sėdėjau galinėje mūsų "Jettos"  sėdynėje. Man labai pasisekė, kad likau gyvas. Simai, lažinuosi, kad mano sesutė apie tai nieko tau nesakė. Ji mėgsta kraipyti faktus, prakeikta veidmainė. Aš pats savo akimis mačiau, kaip į mus sankryžoje lėkė sumautas motociklas, įsirėžė į šoną. Prakeiktas baikeris iššoko ant žemės dar prieš susidūrimą kaip koks kaskadininkas. Tuomet, po smūgio, pasidarė sunku valdyti automobilį, ir tik tada mes įsirėžėm į medį. Viskas įvyko vėlai vakare, tuo metu aplink nebuvo nė gyvos dvasios, nė vieno liudininko. Šliužui pavyko pasprukti. Aš neturėjau jėgų vytis, nors sąmonės praradęs nebuvau. Mama mirė akimirksniu.
N. kaime pažinojau vieną baikerį. Iškart suvokiau, kad tai galėtų būti jis. Atvažiavau čia. Dar viena naujiena tau, Simai. Greta čia pragyveno visus trejus metus. Nuvažiavo tik į mamos šermenis ir laidotuves, o po to sugrįžo. Aš buvau priblokštas, kai sužinojau, kad ji mėgino nusižudyti. Neviltis, vienatvė, netikėjimas ateitim – visa tai skiedalai. Mačiau, kokie tušti N. gyventojų snukiai. Tai jie dėl visko kalti. Pavertė mano seserį žliumbike. Ypatingai prie to prisidėjai tu, Simai. Nė sykio jos daugiau neaplankei.
Dabar atskleisiu jums vieną savo gyvenimo etapą, kuris man padėjo atrasti save. Aš atradau naują, mažai kam žinomą, siaubingai retą narkotiką, kurio poveikis tiesiog sužavėjo mane. Tikiuosi, straipsnis sužavės ir judu. Pirmiausiai tą haliucinogeną išbandžiau su Paulium. Pats neragavau, o slapčia įmečiau tabletę į to motinžudžio alų. Neilgai trukus, man surengus improvizuotą "hipnozės seansą", jis jau buvo mano vergas. Simai, nuoširdžiai tikiuosi, kad jei susitiksime, pagaliau ir tu tapsi naudingu visuomenei – to mėšlo ragavai ir tu! Neilgai trukus, žinoma, Paulius prasiblaivė, ir aš pradžioje negalėjau apsispręsti, ar jį šantažuoti ir toliau išnaudoti (ką vėliau dariau su kai kuriais N. kaimiečiais), ar tiesiog papjauti vietoje. Galiausiai pasirinkau antrąjį variantą.
Žinau, kad tikriausiai nesuprasite manęs. Nepuoselėju šiltų jausmų žmonijai. Po mamos mirties mano gyvenime liko tik vienas troškimas – atkeršyti. Tačiau vėliau panorau dar šiek tiek pažaisti Dievą. Viskas man puikiai sekėsi. Greta, o tu juk irgi man padėjai, dar pameni? Gaila, bet taip jau susiklostė, kad nutariau atsikratyti ir tavęs. Paskui atvažiavai tu, Simai. Bene vienintelis pašalinis lankytojas per metus, kuriuos čia smaginausi. Įdomu, ar ne? Tada ir atsiminiau, kaip tavęs nekenčiu. Ir panorau pažaisti. 
Velniop šį laišką. Jis buvo skirtas tik tam, kad jūs sugaištumėt kuo daugiau laiko. Sušikti debilai, cha cha cha! Kol skaitot šias eilutes, aš baigiu junginėti paskutines bombas. Jūsų laikas baigėsi.

Mikas


"Modifikuota lizergo rūgšties dietelamido forma (LSD-X) , retas naujo tipo narkotikas, suderinantis haliucinogenų ir stimuliatorių funkcijas. Pagrindinę sudėtį sudaro modifikuoti LSD izotopai, likusią – kiek kitokios sintetinės psichoaktyviosios medžiagos. Cheminė sudėtis panaši į neuromediatoriaus serotonino porūšį, todėl LSD-X sulaiko serotonino veikimą.
Pirminis LSD-X poveikis yra haliucinacinio pobūdžio, žmogų, priklausomai nuo jo emocinės būsenos, užplūsta keisti ryškūs vaizdiniai, iškreipiamas tikrovės suvokimas. Dažniausiai tai įvyksta tuoj pat po suvartojimo. Pasibaigus "rūgšties kelionei", prasideda inkubacinis periodas, trunkantis nuo kelių valandų iki paros išskirtiniais atvejais.
Po jo ima veikti antroji narkotiko dalis, kurią sužadina dažniausiai specifinė aplinka, sukelianti LSD-X vartotojui nuolankumo jausmą.  Tuomet padažnėja širdies ir kvėpavimo ritmas, išsiplečia akių vyzdžiai, sumažėja apetitas bei seksualiniai poreikiai, padaugėja energijos, tačiau tuo pačiu apima didelė euforija, svaigsta galva. Dėmesys sukoncentruojamas ties kokiu nors vienu dalyku ar užduotimi. Tyrimai parodė, kad LSD-X vartotojas pasižymi kone hipnozinio lygio nuolankumu žmogui, tinkamai pateikiančiam savo prašymą.
Jei per inkubacinį laikotarpį sužadinimas neįvyksta, narkotiko poveikis išblėsta, tačiau net po pirmojo karto išlieka stipri abstinencijos potyrio rizika.
Jei sužadinimas visgi įvyksta, poveikis išblėsta negreit. Tai ir išskiria šį narkotiką iš kitų. Neuromediatoriams keliamas poveikis yra unikalus ir pražūtingas, ir po sužadinimo dopamino, norepinefrino ir serotonino slopinimas gali užsitęsti net iki kelių dienų. Po to žmogų gali kankinti didelis nuovargis, kartais – amnezija. Netrukus neišvengiamai pajuntama abstinencinė agonija.
LSD-X yra pavojingas narkotikas ir draudžiamas bet koks jo vartojimas visame pasaulyje. "

[Bus daugiau]

Screamizavonė 2005