Pasaulio pažinimas

Dedu žingsnį į atvirą jūrą,
Į pasaulį svajonių prigrūstą,
Patapšnoju per skverną idilei
Ir juokiuosi senatvei į rūrą.

Kol randuotom dar vaikiškom rankom
Čiupinėju gyvenimo skūrą,
Kol pažinti nespėjusios akys
Už pasimetusio vaiko užkliūva.

Kvadratėliais iš ašarų akys pasruvę,
Seno vaiko dar jaunas liežuvis,
Lūpos baltos sušalę, suglumę –
Daug pasako apie išdidumą...

Suolelis pasaulio krašte jau užimtas,
Šešėlių pritūpę - seno vanago laukia.
Kvadratėliais visi nusagstyti,
Negyvom širdim susirinkę...