Debesis

Tarsi ir niekas
blogo nelinkėjo
o štai pasimirė
adomo boba

Kojas dangun tik užvertė
debesų prisileido tarpukojin

Dabar
viename trobos gale
tyli mirusi boba
kitame trobos gale
adomas ir kaimo vyrai

Bobos
namuose paliktos
tarškina puodus
šūkčioja
murma
ir veik nesižvalgo
į temstant pilkėjantį debesį

Akių
jam nerodo
pamokytos
amžiną atilsį motinų:

Debesis – sakė –
neprastas meilužis
ale
paskutinis