Zylės

zylės
juodomis akimis
turškiasi pešasi purpčioja
gyvasties maži krisleliai
o jau ne pirma šalna prabėgo
žolėmis šaltiniais plaukais
ir kojų žemė jau neglosto
ir rankos dangun nebekyla
glūdi gilioje kišenėj
net nelenda naštos numesti

toks

sutrikusių zylių
baidyklė