Kai eini per šį pasaulį,
tavo lepi letena vis užkliūva:
tai už stiklinio ofiso šono,
tai už dygių blokinio daugiabučio antenų.
Bet per pievas - taip lengva, taip gera...
Tik pušynų saugaisi. O Dievas saugo Dzūkiją.
... Iš viršaus ir iš apačios šelmiškai
mirksi gudrūs angelų ir kompiuterių snukeliai...
Žino, kad snigs gruodį. Protingai ir motyvuotai.
Tuo tarpu tu ari sau nosim dangų ir eini.