Tuose paveiksluose
Neliko vietos
Mėlynam kaspinui
Baltais žirneliais
Turėjau tokį ketverių
Tada ėjau įsikibusi
Į tavo šypsnį
O tavo ūsuose
Tupėjo bitės
Geltonus nertinius
Iš rūpesčių nunėrę
Tada galvojau
Kad laukinių gvazdikėlių
Medų suneša
Sparnuotos karvės
O tu juokeisi
Man atrodė
Juokiasi geltonos bitės
Krutindamos virbalus
Nerūpestingai
Tuose paveiksluose
Neliko vietos
Mažai mergytei
Išsitaršiusiais plaukais
Be mėlyno kaspino
Baltais žirneliais
Aš nebemoku
Pavadint tavęs tėčiu