grimzdama į dubenėlį vėjo,
pajutau, kaip trūkinėja saulė,
nutekėdama kažkur į pievą
rinkdama jos ašaras tylėjau
jūros žingsniai mušė žemės ritmą,
mano siela - šito ritmo aidas
rankom prisitraukė žemę ir prigludo...
nieko naujo,
gal net nieko seno,
tik lėtai po saule
žmonės žaidė žemę...


saulašarė







