mano dienos istirpsta begalinej
gyvenimo juroj
ir garuodamos susirenka i didelius
spalvotus debesis
mano mintys blaskosi po zemumas ir aukstumas
ir net vejas negali ju sugauti
mano siela klajoja po nuostabu beribi pasauli bet niekaip nesuranda vietos nusileisti
mano jausmai dar nesutiktam
bet jau issiilgtam zmogui man suteikia vilties gyventi
gyventi ir mokytis...
mokytis myleti...
amzinai...